Jaunas vaikinukas ateina į vaistinę ir sako vaistininkui:
- Pirksiu vieną prezervatyvą. Šiandien mane mano panelė pakvietė į svečius vakarienės, manau, kad ji kažko tikisi iš manęs.
Vaistininkas paduoda 1 prezervatyvą. Prie išėjimo vaikinukas atsisuka ir sako:
- Gal duokite man dar vieną prezervatyvą. Panelės sesė labi graži ir kai mes susitinkame, ji taip gundančiai sukryžiuoja kojas, manau ji kažko iš manęs tikisi.
Vaistininkas paduoda dar vieną prezervatyvą. Vaikinas eidamas prie išėjimo dar kartą atsisuka ir sako:
- Žinot ką, duokit dar vieną prezervatyvą. Mano panelės mama taip blizgina akytes, kai mane pamato. Manau, kad ji iš manęs kažko tikisi.
Vakarienė. Sėdi prie stalo panelė, jos mama, sesė ir vaikinas. Įžengia tėvas ir visi sukalba maldą. Visi valgo, o vaikinas vis nenustoja melstis. Panelė sako:
- Nežinojau, kad tu toks religingas...
- O aš nežinojau, kad tavo tėvas vaistininkas...
Vyksta anatomijos pamoka. Mokytoja vaikams:
- Nagi, vaikučiai, pasakykit jūs man, koks organas žmogui naudingiausias?
Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, nuleisk ranką, žinau ką tu nori pasakyti. A, va Maryte, prašau.
Marytė:
- Tamsta mokytoja, aš manau, kad pats naudingiausias organas yra širdis.
- Taip, teisingai, Maryte, širdis labai naudingas organas. Už tai aš tau rašau dešimt, sėskis. Prašau, vaikučiai, kas dar žinot kokį naudingą organą?
Vėl Petriukas kelia ranką. Mokytoja:
- Petriuk, greitai nuleisk ranką, begėdi tu. Va, matau Onutė nori pasakyti, prašau Onute.
Onutė:
- Aš manau, kad svarbiausias organas yra plaučiai.
- Taip, labai gerai Onute, ir tau dešimt, sėskis, kas dar?
Niekas nebekelia rankos, tik Petriukas vienas. Mokytoja:
- Na, gerai, Petriuk, bet žinok, jei pasakysi, tai pats žinai, kas už tai bus.
Petriukas:
- Tamsta mokytoja, aš manyčiau, kad žmogui svarbiausia yra oda.
- Kaip tai oda, kas čia dabar, paaiškink Petriuk.
- Na matot, mokytoja, jei nebūtų odos, tai k******s reiktų rankoj neštis.
Karoce vakar veza mane safyoras pro centra, atmetes kentiska rema po xalturos Afghanistane, vaziuoju link stikliu, pavalgiti poniskai. Karoce masinoj palinu cigariuka ir susimasciau apie jaunyste, karoce kaip tik tuo metu i lokovoza uzsiziurejau, ziuriu karoce ten mano buves suliokas, nu as 10 klasiu baigiau ir tipo nusprendziau jog pamoina ir reik pradeti giventi kentiska givenima pagal panetkes ir RImtu Kentu zakona, todel prasisukau prasukes pirma varke ant limono, poto sedau, bet paleido ir gyvenau kaip ponas toliau, nors ir zonoj buvo uvazhuha ot dushy, kasdien picules is ciliako valgydavom, wifi busikas stabilei kiaura para prie kalytkes budedavo, karoce ne esme, esme tada jog nusprendziau jog reikia pasilabinti su buvusiu sulioku. Nu safyoras uzblokavo trolibusa, o trolibuso vairotojui numeciau pacioka cigariuku, tai laimingas buvo ir palauke, aisku pensininkes buvo nipatenkintos, bet jeigu jos butu patenkintos, tai sto bal uzsigruzine butu Rimti Kentai. Nu karoce pabazarinom su tuo botaniku, mano sulioku buvusiu, dabar tipo prasimuse i zmones, profesorium tapo, unike desto. Nu pagal Rimtu Kentu panetkes, nevaziuojanciam trulike galima stoveti, bet vaziuoti vaziuojanciam trulike yra pamoina, todel jis apsifarschamchino. Dar papasakojo jog baige dokrantura fse dela, tipo desto unike, bet sto balof studentai bando stabilei, ta botanika, pagauti ant bazaro. Nu as jam pasakeu jog 10 klasiu baigiau ir babkes nevaikiskas pradejau kilnoti, poto jau babkiu nijasna kiek, tai bizni plesti pradejau i dubaju, afghana, hong konga, singapura. Nu aisku bande pagauti ant bazaro, bet diplomas ivaldyti bazaro jam nepadejo. Ant smugio pagavau ji ant bazaro ir prasukau is mokasino per cerdaka, tai jis atgule. Nu cia tam, kad prisimintu, jog ne moksluose esme, o esme- rimtose varkese ant limono. Rimti Kentai supras. TIK Be Pavido SCENU
Visapusiškas ratlankių remontas, paruošimas, dažymas, palangių poliravimas. Smulkus automobilių remontas
KAIP RINKTIS MOTERĮ? (Automobilistams)
1. Renkantis merginą reik nuvaryti ją į garažą, ant duobės.
2. Pirmiausiai patartina iš akies primesti gamybos metus. Reikia būti itin atsargiam, kadangi moterys pačios atlieka priešpardaviminį pasiruošimą - išorė dažnai neatitinka realios situacijos. Ypač reikia saugotis kapitalinio remonto: plastikos chirurgai (moterų kėbulo specai) daro stebuklus. Dirbtinis amžiaus didinimas kosmetikos pagalba (merginų situacija kiek kitokia) - dar vienas pavojus, kadangi už itin naujų egzempliorių eksploataciją galima netgi sėsti.
3. Interjerą tau parodys ne iškart. Todėl kol kas gali tiesios žvalgytis, pavyzdžiui, į pakabą. Beje, atidžiau. Balansavimas čia nepadės. Ir jeigu vien "ratų išvirtimas" - nėt kėbulo specai nepagelbės.
4. Dėl kėbulo: įbrėžimai neturėtų atbaidyti. Vienas iš nedaugelio moterų privalumų, lyginant su automobiliu - gebėjimas regeneruoti paviršių. Jeigu yra įlenkimų - blogai.
5. Tiesioginio išmetimo sistema pas moterį - tai visai ne pliusas.
6. Aptakus korpusas - taip pat.
7. Galinis ir priekinis bamperiai turi atitikti vienas kitą dydžiu.
8. Tikrinti pakabą remiantis rankomis ir spaudžiant kėbulą nereikėtų. Bent jau ne pirmos apžiūros metu.
9. Iškart domėtis dėl buvusių savininkų skaisčiau nerekomenduojama. Lįsti po kapotu - taip pat.
10. Pagrindinė klaida - nebandykite iškart čipuoti kompo: moters ypatumas yra tame, kad ji gali pati staiga jungti atbulinę (ką ji tikrai padarys), nors, lygiai taip pat gali ir visas kitas jungti. Merginos su automatu sutinkamos retai, bet yra ypač patogios eksploatuojant - su jomis nereik skaityt jokių instrukcijų.
11. Savo veiksmų nuoseklumą ir tikslumą galima tikrinti pagal rodmenis. Davikliai: burna (ištempta parodo, kad visos sistemos veikia gerai - esat teisingam kely), akys (jeigu leidžia tarpinės - taip pat blogai, kaip ir automobilyje) ir t.t.
12. Pirmiausia reikia sutvarkyti kuro tiekimo sistemą. Kuru gali būti: vakarienės įvairiose įstaigose (kavos aparatai degalinėse - ne pats geriausias variantas), bilietai į kiną (tai tokia vieta, kur rodė "Greiti ir įsiutę" dideliam ekrane), teatrą (didelis pilkas pastatas netoli degalinės, pakeliui į darbą kuris), nedidelės dovanos (pavyzdžiui, stangrinamasis kremas - tai moteriškasis antikorozinis tepalas). Dėl kur galit teirautis pačios moters. Jos kalba.
13. Po to, kai būsi tikras, kad mišinio kokybė gan gera, ką parodys davikliai ir tyli eiga (neburgz, nekosės, nedūsaus) - keliaujam į degimo reguliavimą. Čia teks paprakaituot. Lįsti po kapotu ir gulėt po dugnu. Merginos užsiveda skirtingai. Įšyla taip pat. Todėl čia tik bandymo būdu. Beje, "padsosas" yra visuose geruose, kokybiškuose modeliuose. Geriausi modeliai netgi moka juo naudotis. Tavęs neturi stebinti, kad "padsosas" veikia visai kitaip nei automobilyje. Nepanikuok. Atsipalaiduok ir mėgaukis.
14. Užvedei? Sušildei? Test drive'as. Pabrėžiu, kad ilgai sąjungai neužtenka vien to, kad ji ji tave tenkintų. Reikia, kad ir tu jai tiktum. Tad dėk kuo daugiau pastangų.
15. Galingumas moteryse nėra svarbiausias. Pravažumas taip pat neturėtų labai rūpėti. Geriau atkreipk dėmesį į dinamiką, valdymą, manevringumą.
16. Ir svarbiausia - stabdžiai. Dauguma merginų jų neturi. Tau teks montuoti ir ilgai derinti rankinį. Vienintelis atvejis, kada galima išjungt rankinį - tai test drive'o metu. Kitaip nuriedės į kitą garažą.
17. ABS - tai prabanga. Dauguma beviltiškai buksuoja.
18. Jeigu tave viskas tenkina, gali pereiti prie tiuningo. Čia jau nepatarinėsiu. Pirk ir diek įrenginius savo ir jos nuožiūra.
19. Nepamiršk šiltos ir saugomos stovėjimo aikštelės, kokybiškų išlaidų, geros signalkės, kad nenuvarytų ir susitaikyk, kad nuo dabar turėsi dar mažiau laiko ir pinigų!
Eina chiuvas po kaimo sokiu su panele. Panele chiauskia be perstojo, o
pacanas tyli. Galvoja jis - reikia ka nors pasakyti. O kaip tu minciu nera
taip nera. Mergicka ji klausineja:
- Kuo tu vardu?
- Nu, Petras.
"Na reikia ir man kazko paklausti" - galvoja Petras. Jau kaupias,
kaupias... bet mergicka pirmiau uzklausia:
- Na o kiek tau metu?
- Nu, 19, - burbteli Petras ir vel pradeda ruosti klausima. Jau tuoj
pasakys... bet mergiote vel ikisa savo trigrasi:
- O tu Petrai nenori manes pabuciuoti?
Petras pakstelejo i zanduka ir jau vel kaupiasi klausimui. Bet vel ta
prakeikta merga isikiso:
- O tu jau mylejaisi su mergina, Petrai?
- Nu, ne.
- O tu manes nieko nenori paklausti?
Na Petras jau visas susikaupes isreze:
- Klausyk, o tu nezinai is kur gauti JAWOS karburiatorių?
Latvija:
20:00 – Susėda prie stalo. Išgeria.
20:30 – Eina šokti.
21:00 – Prisėda prie stalo. Išgeria. Šneka.
21:30 – Išgeria ką turi, eina užsipirkt dar.
22:00 – Grįžta. Prisėda prie stalo. Išgeria.
22:30 – Visi miega.
Estija:
20:00 – Susėda prie stalo. Išgeria.
20:30 – Pašneka. Išgeria.
20:45 – Visi miega.
Rusija:
20:00 – Susėda prie stalo išgeria.
20:30 – Sėdi geria.
21:00 – Sėdi geria.
22:00 – Sėdi geria, rūko.
23:00 – Eina nusipirkti papildomą dėžę degtinės.
23:30 – Grįžta. Sėdi geria.
24:00 – Sėdi geria. Rūko.
01:00 – Eina gąsdinti estų ir latvių.
02:00 – Grįžta pikti (estai ir latviai taip nulūžę, kad nereaguoja). Geria.
03:00 – Sėdi geria. Kai kas mušasi (nuoskauda dėl miegančių latvių ir estų).
04:00 – Geria. Atsiprašinėja vieni kitų.
05:00 – Geria už estus ir latvius.
06:00 – Sėdi geria.
07:30 – Užsimeta kuprines ir eina į mokyklą.
Po sveikatą išsunkiančiu darbu, pagaliau užssidirbusi “babkių” ir sąžiningai “atsimokiusi” vairavimo kursuose (jei šį procesą iš vis galima pavadinti “mokymusi”), mano žmonos draugė Laura įsigijo naują “Fiat Punto”. Šį reikalą “aplaistėm”, žibintus ir stiklą “nuplovėm”, padangas paspardėm, signalą paspaudinėjom.
Griausmas trenkė po savaitės, kai, važiuojant iš darbo ir suskambėjus “mobiliakui”, jis visas net išsipūtė nuo Lauros verksmų ir baisios žinios: mašina sudaužyta. Tarp kitko, anot Lauros – “suvaryta nepataisomai”. Kai paklausiau, kas gi vis dėl to atsitiko konkrečiai, Laura mane “užmušė” savo išsireiškimu, kad net “dugno apsauga” nutrūko. Ne, aš ir jau ne vienus metus nervingai rūkau, kai visokie pseudo meistrai autoservise landžioja po mano “kregždutę”, tačiau turiu pripažint, niekada nesu girdėjęs apie tokią nežinomą detalę, kaip “dugno apsauga”. Tačiau veidu kristi į purvą ir pasirodyti prieš Laurą paskutiniu profanu (kas liečia autodetales) , aš negalėjau niekaip! Smalsumas nugalėjo nuovargį ir aš pažadėjau Laurai, jog tuoj pat atvažiuosiu “įvertint nuostolį”.
Važiuodamas pro Lauros namą, atkreipiau dėmesį, jog jos “sagutė” (tokiu meiliu žodeliu žmonos draugė pakrikštijo savo “ratus”), atrodo dar geriau, nei prieš savaitę. Tačiau tai buvo ne vienintelis siurprizas, laukęs manęs šį vakarą… Dar kartą patvirtinusi, kad jos pamesta detalė iš tikrųjų vadinasi, būtent, “dugno apsauga”, apsižliumbusi blondinė atvėrė bagažinę ir man, labai jau suintriguotam, buvo suteikta teisė pasigrožėti ramiai Lauros mašinoje besiilsinčiu KANALIZACIJOS DANGČIU! Į mano nedrąsų klausymą, kaipgi vis dėl to atsitiko tokia nelaimė, verkianti mergina papasakojo: “Varau aš, varau, reiškia. Staiga “BAM” ! Tikriausia ant kažko užvažiavau. Aš – ant stabdžių. Išlipu, o šalia guli ji, dugno apsauga. Kažkokie vyrai šalia sustojo. Aš jiems pasiguodžiau, o jie pasakė, kad ši detalė yra pati svarbiausia ir be jos važinėti labai pavojinga. Padėjo detalę pakrauti į bagažinę ir patarė iškart važiuot į autoservisą (pirma juosta, įsijungus avarinį, ne didesniu, nei 40 km/h greičiu).”
Visą jos tiradą laikas nuo laiko sudrumsdavo mano pastangos sulaikyti laukinį juoką. Tačiau tai dar ne viskas. Visas tepaluotas autoserviso meistras, išklausęs gailią Lauros istoriją, pasakė, kad anie vyrai ant kelio absoliučiai teisūs, nes iš tikrųjų – nėra svarbesnės detalės, nei dugno apsauga. Tačiau šiuo metu jis suremontuoti mašinos negalįs, nes servise neturi … klausykit atidžiai: “Kairiakrypčių varžtų !!416/53r43;455674/546388/Bis” (lapelį su varžtų numeriu geraširdis meistras Laurai padovanojo, kad ji, vargšelė neužmirštų). Auto detalių parduotuvės, į kurią iškart nuvyko Laura, pardavėjas iš pradžių truputį “apšalo”, bet po to nusiramino ir rimtai pareiškė, kad TOKIUS varžtus galima gauti tik užsisakius iš anksto, po trijų mėnesių, bet ir tai nėra jokios garantijos, kad jie bus pristatyti. Per tą laiką automobilį eksploatuoti griežtai draudžiama…
VISKAS! ! ! Toliau nieko neatsimenu, nes tuo momentu man “nušoko stogas”. Žvengiau taip, kad vos žarnos nesusisuko. Už tokį savo elgesį, po to jau, kai papasakojau savo žmonai, buvau pavadintas “idiotu”. Matyt, tik iš moteriško solidarumo…
Pasakoja įvykio liudininkas:
„Sėdžiu, padangų montavimo centre (dideliam garaže), laukiu, kol sutaisys ratą. Privairuoja naujas X5: nuleistas ratas. Iš „bembo“ išlipa visa pasikėlusi damutė. Na, fifa tokia. Arba Katinėlis.
Taip ir taip, sako, reikia pataisyti. Vaikinai, kaip ir priklauso, nuima ratą, taiso ir staiga vienas paklausia:
– O į ratus pripūsti ko?
Katinėlis:
- O ko turite?
Vaikinui suvirpėjo širdis. Ech, jei juokauti, tai juokauti!
- Na, turime oro su visokiais skoniais: persikų, žemuogių, bananų…
Aplinkui visi pradeda tyliai krenkšti. Susilaikyti sunku, bet visi kenčia – laukia tolimesnės įvykių eigos.
Katinėlis:
- O kiek kainuoja?
Montuotojas:
- 70 litų visiems ratams.
Visas garažas vos laikosi, kad nepradėtų klykti.
Katinėlis:
- Na gerai, man – žemuogių skonio.
Visi beveik numirę, kreta, sukasi į šalis, kad nesimatytų ašaros. Kai kas jau prunkščia, bet, iš esmės, visi kol kas dar susilaiko…
Žodžiu, ratai pripumpuojami žemuogių skonio, Katinėlis ramiu veidu sumoka pinigus ir X5 palieka garažą.
Visi verkia.
Nežinau, ar tai sutapimas ar dievo pirštas, tačiau po dviejų dienų aš vėl apsilankiau tame pačiame servise. Žiūriu, privažiuoja tas pats X5, tačiau iš jo išlipa solidus vyras ir klausia:
- Prieš dvi dienas šiai mašinai ratą taisėt?
Visi nurimo, nuleido akis: nepatogu gi kaip! Mirtina tyla.
- Kas konkrečiai remontavo ratą?
Na viskas, dabar prasidės… Bet prisipažinti visgi reiktų. Išeina serviso savininkas ir taip kukliai, tyliai:
- Na taip… mano vaikinai remontavo…
Vyriškis:
- Tai jūs mano žmonai į ratus pripumpavot žemuoginio oro?
Savininkas:
- Na… mes.. mmm…
Vyriškis:
- Laikyk 100 litų!
Šeimininkas:
- !?
Vyriškis:
- Dvi naktis nemiegu – negaliu nurimti, žvengiu. Visiems draugams papasakojau – išgirdę apie žemuoges visi tiesiog voliojasi.
Garažas ir vėl apsiverkia…
Seimo rūmuose nuo seno, Senis Lendsbergis gyveno.
Ir turėjo jis anūką — Šaltanosį Gabrieliuką.
Paikas buvo tas anūkas — Riestanosis Gabrieliukas:
Nesurūgęs, nesustiręs, Bet… kur eina, ten ir girias:
— Moku kalti... Moku malti... Užsakyti... Užkamšyti...
Suvaidinti... Apraminti... Perkalbėti... Nugesinti...
Visą šalį, jei norėčiau, Apkerėti aš galėčiau!
Kartą per rinkimų pūgą , Senis vedasi anūką.
O anūkas Gabrieliukas -Rateliu su chebra sukas.
Žiūri — važy sėdi ponas, Nuo LSDP raudonas,
Ir į kailinius storiausius, Storas ponas įsirausęs,
Šast anūkas Gabrieliukas , Ir po pono kailiais brukas:
Ponas šąla ,Ponas Bąla ,Ponas dantimis kalena
— Na, matai,— anūkas girias, Ar, seneli, aš ne vyras!
— Na jau, na! — diedukas sako.— Dar tau girtis neužteko.
Šalį apkerėt tau knieti, O sušaldyk tu Valstietį.
Pažiūrėk — tenai už valkos PaNaisiuos jis kerta malkas.
— Chi! — nusijuokė anūkas.— Aš nebūčiau Gabrieliukas,
Jei valstietį palei traką Nesuriesčiau aš į ragą.
Ką valstietis! LNKą , Tautai pasakos bet ką,
Pasigyrė, na ir dumia , Pas Valstietį į pakrūmę.
O Valstietis — malkas kerta. Kirvis skamba. Darbas verda:
Užsimoja Ir kad tvoja, Tai net skiedros išlekioja.
Meta pirštines į šalį: —Ū ta ta! Karšta dienelė! —
Vienas sau Valstietis šneka, O jo rankoj kirvis žvaga.
Gabrieliukas galvą kraipo. Pasižiūri. Pasišaipo.
Ir galvoja: „Tuoj tu bėgsi , Kaip korka iš bonkės lėksi
Va, ir bus tada, žmogeli,— „Ū ta ta! Karšta dienelė…”
Ir sutelkęs visą delfį , Jis pradėjo širšą kelti
Griebia ausį, griebia nosį, O Valstietis nusikosi
Darbas juda ,Kirvis spengia. Anūkėlis nebežvengia...
Kas kirviu o kas derybom ,Kvepia LKD skyrybom
Karštas sniegas žaižaruoja. Šaltas prakaitas garuoja.
Pagaliau žmogus prašneko: — Na ir karšta čia prie trako
Kur tas triukšmas pasidėjo, Duotų gūsį šalto vėjo.
Gabrieliukas net pašoko, Vos iš apmaudo nesprogo
Pasitelkęs tėvė trys, na, dabar tai pavarys
O Valstietis be skrebučių Krauna malkas ant rogučių.
Baigęs darbą, ant kelmuko Atsisėda, bet nerūko…
Pailsėjo, pasėdėjo Ir per girią nugirgždėjo.
Senis Vytauts atlingavo: Kur Valstietis?
Nuvažiavo!
— Na, matei dabar, sūneli, Ką Ramūns su Saulium gali.
Šaldei šaldei tu prie šilo —Ne sušalo, o sušilo…
Nors Valstiečiai apšerkšnijo, Darbas pliotkų nesibijo!
Ir galvoj anūkui rūkas, Susimąstė Gabrieliukas.
Ir nusivedė per pūgą , Vytauts tylintį Gabriuką.
(Istorija neturi nieko bendro su realybe. Bet kokį sutapimą realybėje ir laikyti tik sutapimu. Spec. padėka Rasai Židonytei ) P.S. Vyrai, nešaldykit, nesiskaldykit, - apsivienykit ir ... Vardan Tos !
Aukštyn
FACEBOOK
Atsijungęs
Sakyk aš įdėsiu kad nereiktu vargt
Šiandien gimtadienius švenčia:
Sveikiname!
